Vandens baseinas sode gali būti pagrindinis dizaino elementas arba papildyti kitus planavimo elementus. Jis sode gali užimti kelių dešimčių arba kelių šimtų kvadratinių metrų plotą. Baseino forma, dydis, vieta sode, krantų dekoravimo medžiagos, pakrančių augalai, priklauso nuo sodo stiliaus. Dekoratyvinio vandens baseino pakrantės neužmirkusioje dalyje, gali augti daugelis sumedėjusių ir žolinių dekoratyvinių augalų, todėl neverta jų griežtai atskirti nuo kitų sodo augalų. Šiuolaikiniame reguliaraus stiliaus sode, šalia taisyklingų geometrinių kontūrų baseino, sodinami įvairiomis figūromis suformuoti dekoratyviniai augalai. Natūralaus, peizažinio stiliaus sode baseinas, kaip gamtoje, laisvos, natūralios formos, gausiai apaugęs žoliniais ir sumedėjusiais dekoratyviniais augalais. Japoniškame sode, šalia laisvų linijų baseino, dominuoja visžaliai medeliai ir krūmai. Juose augalų forma, dydis ir išdėstymas kruopščiai kontroliuojami, jie genimi ir formuojami kaip bonsai. Sode šalia ramaus vandens baseino, kad būtų išlaikyta pusiausvyra, gali būti įrengiamas spalvingas alpinariumas.
Dekoratyvinio tvenkinio užmirkusioje pakrantės dalyje ir vandenyje gali augti tik tokias augimvietes toleruojantys augalai. Šie augalai būtini, nes jais sode natūraliau įkomponuosime vandens tvenkinėlį. Vandens augalai suteikia tvenkiniui natūralumo, gyvumo. Augalais galima išryškinti, net patį kukliausią tvenkinėlį, o kartais jais galima paslėpti baseino įrengimo klaidas. Vandens telkinėlį su augalais mėgsta gyvūnai. Net pats mažiausias baseinas privilioja žiogus, varles, paukščius. Tvenkinyje vandens augalus verta sodinti ir todėl, kad jie išskirdami deguonį, o vandens paviršiuje esančiais lapais sudarydami pavėsį, stabdo dumblių augimą.
Vandens augalų įvairovė didelė. Skirtingų rūšių vandens augalams reikia nevienodų sąlygų, iš kurių svarbiausia – pasodinimo gylis. Netinkamai pasodinti augalai nesuvešės, o ilgainiui ir žus. Vandens augalus galima suskirstyti į šias pagrindines grupes: panirusius vandenyje, vandens paviršiuje plūduriuojančius ir pelkių.
Panirusių vandenyje augalų, didžioji augalo dalis skendi vandenyje, o kita dalis – paviršiuje arba virš vandens. Šie augalai dažnai yra žuvų maistas, jų nerštavietė, žiemojimo vieta.
Konteineriai su negiliai į vandenį panardinamais augalais (iki 30–60 cm), baseine gali būti pastatomi ant jiems specialiai įrengtų pakopų, ar ant akmenų. Tokiame gylyje gerai auga mažosios vandens lelijos. Šios grupės vandens lelijos išsikeroja iki 50-60 cm., uždengdamos apie 1 m2 plotą, todėl tinka nedidelių baseinų apželdinimui. Šiuo metu prekybos centruose galima įsigyti įvairiausių veislių šios grupės vandens lelijų, baltos, raudonos, rožinės, geltonos spalvos žiedais.
Baseino dugne sodinami augalai gali būti panardinti po vandeniu iki 100-120 cm. Povandeninių augalų lapai – puiki slėptuvė vandens telkinyje gyvenančioms žuvims. Šioje vandens augalų grupėje karaliauja didžiosios vandens lelijos. Tvenkiniuose auginamos vandens lelijos skaidrina vandenį, karštą vasaros dieną saugo jį nuo įkaitimo. Jos išaugina didelius lapus, visą vasarą žydi stambiais žiedais. Patartina, kad jų lapai dengtų iki trečdalio vandens paviršiaus ploto. Vienas didžiosios lelijos augalas uždengia apie 4 m2 plotą. Dažniausiai auginamos baltos, gelsvos, rausvos spalvos žiedais didžiosios vandens lelijos. Dauguma vandens lelijų žydi nuo birželio iki rugsėjo, o žiedas išsiskleidžia vėlų rytą, susiglaudžia vakare ir laikosi apie keturias dienas.
Tvenkinio dugne pasodinti galima ir lūgnes. Jos žydi geltonos spalvos žiedais, yra pakančios pavėsiui ir puikiai žiemoja. Lūgnės skirtingai nei vandens lelijos, gali augti tekančiame vandenyje. Visada tvenkinyje patariama auginti paprastąją nertį. Ji gerai auga ir saulėkaitoje, ir pavėsyje. Paprastoji nertis neturi šaknų, todėl lengva ją sodinti – tiesiog sumesti auginius į vandenį. Šio augalo dekoratyvūs šakoti stiebai, ant kurių tankiais mentūriais išsidėstę tamsiai žali siūliški lapeliai. Rudens pabaigoje, ūglių viršūnėse susiformuoja žiemojantys pumpurai, kurie nugrimzta į tvenkinio dugną. Pavasarį iš jų užauga nauji augalai.
Panirusių augalų grupei priskiriama ir kanadinė elodėja. Ji baseino vandenį praturtina deguonimi. Kanadinė elodėja tvenkinyje auga įsišaknijusi dugne arba plūduriuojanti. Jos stiebai būna nuo 10 iki 100 cm ilgio. Elodėja auga ir kerojasi greitai, todėl vasarą patartina sumažinti kerus. Dėl greito augimo ir išsikerojimo, šis augalas kartais vadinamas ,,vandeniniu mauru”.
Šiai grupei vandeninių augalų galima priskirti ir garbanotąją plūdę. Jos dideli, banguotais pakraščiais lapai išsidėstę ant plonų ilgų stiebų. Garbanotoji plūdė pražysta vasaros pradžioje, virš vandens iškeldama smulkius gelsvos spalvos žiedelius. Šis augalas gerai auga tekančiame vandenyje. Tekančiame vandenyje gerai auga ir trieilė nertvė. Ji auga ir saulėkaitoje, ir pusiau pavėsyje. Šį vandens augalą rekomenduojama auginti tvenkiniuose, nes lėtai auga, praturtina vandenį deguonimi, ant jo stiebų žuvys mėgsta leisti ikrus. Stovinčiame tvenkinio vandenyje puikiai augs, viena iš nedaugelio žydinčių panirusių augalų – plunksnalapė griovenė. Jos lapai glūdi po vandeniu, o vasaros pradžioje iš vandens išnyra aukšti (iki 22 cm) šakoti žiedynai su šviesiai violetiniais žiedeliais.
Vandens paviršiuje plūduriuojantys augalai yra geriausiai matomi ir apsaugo tvenkinį nuo perkaitimo saulėtą dieną. Todėl jie dažnai auginami, kai tvenkinyje nėra vandens lelijų ir kitų giliavandenių augalų arba jų mažai. Šios grupės augalų lapai ir stebai lengvai laikosi vandens paviršiuje, o šaknys dugną siekia tik seklumoje arba draikosi vandenyje. Lengva kontroliuoti paviršiuje plūduriuojančių augalų tankumą, nes nesunkiai galima dalį jų išgriebti. Vandens paviršiuje plaukiojantis yra plūduriuojantis vandenplūkis. Jis silpnai kerojasi, todėl tinka mažam baseinėliui. Žydi baltais trumpaamžiais, bet vienas kitą keičiančiais žiedais ištisą vasarą. Rudenį lapija nunyksta ir augalas nugrimzta žiemoti į dugną. Nedideliuose dekoratyviniuose baseinėliuose reikėtų atsargiai auginti plūdeną. Ji labai greitai dauginasi stovinčiame vandenyje, sudarydama vandens paviršiuje ryškiai žalių lapelių su šaknele apačioje dangalą.
Vandens paviršiuje plūduriuojantis tiktai tada kai žydi (liepą-rugpjūtį) yra alavijinis aštrys. Šis augalas žydi baltos spalvos žiedeliais, o po žydėjimo vėl nugrimzta į dugną, ten ir žiemoja. Tik vasarą vandens paviršiuje plaukiojantys augalėliai yra vandens hiacintas, salotinė pistija. Šie augalai sunkiai išgyveną šaltą vasarą ir dažnai žūna šalnų metu. Todėl rudenį, kol neprasidėjo šalnos įnešami žiemoti į kambaryje esančius akvariumus. Vandens hiacintas šiltuose kraštuose tikra piktžolė užkemšanti kanalus, o mūsų tvenkiniuose reikalauja ypatingos priežiūros. Hiacintas vertinamas dėl dekoratyvių violetinių žiedų. Salotinė pistija dekoratyvi skrotelę sudarančiais pūkuotais lapeliais.
Pelkiniai augalai gerai auga užmirkusioje, drėgnoje, niekada neišdžiūstančioje tvenkinio kranto dalyje. Šios grupės augalais dekoruojami tvenkinio krantai, jie sušvelnina ribą tarp vandens ir kranto, todėl dažnai dar vadinami pakrančių augalais. Pelkinių augalų šaknys įsitvirtinusios drėgnoje dirvoje, o lapai ir žiedai – virš žemės paviršiaus.
Populiariausias, sėkmingai augantis drėgnose dirvose yra, geltonasis vilkdalgis ir jo veislės ‘Variegata’, ‘Sulphur Queen’ ir kt. Geltonojo vilkgdalgio lapai siekia 1-1,2 m aukščio, o žiedynkočiai su geltonais žiedais – 1 m. Net sunku įsivaizduoti tvenkinį be šių augalų. Lapais panašūs į vilkdalgius ir tokiose pat dirvose gerai auga ajerai. Jų lapai bekočiai, ilgi, kardiški. Bali nio ajero veislės ‘Variegatus’ dekoratyvūs kremiškai žali lapai, o pavasarį jie būna žali su šviesiai rožiniais dryžiais.
Viena iš mėgstamiausių drėgnų pakrančių augalų ya pelkinė puriena. Ji anksti (balandį) pražysta ryškiai geltonos spalvos žiedais. Pelkinės purienos veislė ‘Plena’ žydi pilnaviduriais, getonais žiedais.
Dekoratyvus yliškai cilindriškais stiebeliais yra vikšris. Šis augalas greitai auga ir išsikeroja, žydi smulkiais neryškiais žiedeliais. Yra keletas vikšrio rūšių, bet populiariausias kėstasis vikšris bei jo veislė ‘Spiralis’. Pastarasis užauga iki 0,5 m aukščio, jo stiebai susisukę į sruogą. Kito šios rūšies veislės ‘Aureostriatus‘ augalo stiebai geltonai žali.
Tik keletas iš daugelio meldų rūšių tinkami auginti sodo tvenkinio drėgnoje pakrantėje. Tinkamiausios ežerinio meldo veislės ‘Albescens‘(gelsvi stiebai su išilginiais žaliais dryžiais), ‘Zebrinus‘ (skersiniais baltais ir žaliais dryžiais).
Drėgnoje, neišdžiūstančioje dirvoje gerai ir greitai auga rūgtis. Rūgtis žydi rožinės spalvos žiedeliais, kurie išsidėstę varpiškame žiedyne.
Vienas iš mėgstamiausių pelkių augalų yra burbulis. Jo lapai tamsiai žali, žiedai stambūs, rutuliški. Žydi gegužę-birželį. Dažniausiai auginamos darželinio burbulio veislės, žydinčios geltonais (‘Golden Qeen‘, ‘Gold Cup‘) arba oranžiniais žiedais (Orange Globe‘, ‘Orange Princess‘).
Drėgnų dirvų karaliene yra laikoma raktažolė. Iš gausybės raktažolių rūšių ir veislių dauguma gerai auga trąšioje, drėgnoje (bet ne per drėgnoje) dirvoje. Tinkamai pasirinkus rūšis, jų spalvingais žiedais galima gėrėtis nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos. Anksčiausiai, ryškiai rožiniais žiedais pražysta rožinė raktažolė. Truputį vėliau žydi dantytoji raktažolės. Jos smulkūs violetiniai žiedai susitelkę į rutuliškus žiedynus. Tuo pat metu, geltonais žiedais pražysta ausytoji raktažolė. Visą vasarą (birželį-rugpjūtį) žydi tibetinės raktažolės. Bisėjaus raktažolės rožinės spalvos žiedais sužysta birželį ir žydi iki liepos pabaigos.
Danguolė Liagienė, dendrologė-biologė
„Du sodininkai” UAB