Pirmasis mūsų profesinės išvykos objektas – Aušros Vartų sodas, įsikūręs Vilniaus senamiestyje, buvusio Basųjų karmelitų vienuolyno teritorijoje. Sodą aprodė UAB „Herbela“ vadovė Idalija Marčiulionienė. Įmonė čia atliko visus projekte numatytus darbus – nuo dangų ir apšvietimo iki lietaus vandens surinkimo sistemų bei želdinių įrengimo.
Šiandien sunku patikėti, kad dar visai neseniai ši jauki erdvė buvo apleista. Istoriniai šaltiniai liudija, kad sodas šioje vietoje gyvavo iki 1844 m., kai Rusijos imperijos valdžios sprendimu karmelitai buvo iškelti iš vienuolyno. Vėliau teritorija prarado savo pirminę paskirtį, o pokariu joje buvo verčiamos ir statybinės atliekos.
Idėja atgaivinti sodą kilo Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios klebonui, rektoriui monsinjorui Kęstučiui Latožai.
Įrengiant sodą didžiausias iššūkis buvo dirbti istorinėje vietoje. Kaip pasakojo Idalija Marčiulionienė, dėl pasitaikiusių radinių nuolat tekdavo stabdyti darbus. Po žeme slypėjo kultūros paveldo sluoksniai, senųjų pamatų fragmentai, taip pat Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikotarpių radiniai. Todėl tai, kas galutiniame rezultate atrodo lengva ir natūralu, statybos metu pareikalavo didelio kruopštumo ir gebėjimo nuolat prisitaikyti prie to, ką atverdavo žemė.
Ypatingą sodo jaukumą kuria ne vien naujai pasodinti augalai. Teritorijoje augantys brandūs medžiai – daugiausia klevai – šiandien yra vienas svarbiausių erdvės elementų. Jie suteikia sodui struktūrą, pavėsį ir brandos pojūtį, kurio vien naujai įrengtame želdyne tektų laukti dešimtmečius. Nauji želdiniai – rožės, serbentai, medlievos – papildo jau susiformavusią medžių kuriamą erdvę. Yra ir vynuogių, kurias, kaip pasakojo mūsų gidė, prižiūri pats monsinjoras Kęstutis Latoža.
Sodo darbai užbaigti 2025 m. vasarą.
Atkūrimo projekto architektai – Gintautas Pamerneckis ir Mindaugas Tyla.
Kraštovaizdžio architektė – Jurga Silvija Večerskytė.
Nors sodas yra privačioje teritorijoje, jis atvertas visuomenei.
