Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos profesinės išvykos Vilniuje metu aplankėme dar vieną objektą – Pakraščio skverą Girulių g. 23, Perkūnkiemyje.
2024 m. šalia Vakarinio aplinkkelio, tankiai užstatomame daugiabučių kvartale, įrenga 30 arų viešoji erdvė. Joje yra vaikų žaidimų aikštelė, poilsio zonos, auga vaismedžiai, o nuo greta esančių daugiabučių ir gatvių ją skiria tankiai apsodinta zona, pilna paukščių, uogų, žydinčių žolynų ir atgaivos.
Projektą Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu rengė UAB „Vilniaus planas“, apželdinimo schemos projekto vadovė – Andžela Žymantienė, o želdinių įrengimo darbus atliko UAB „Stebulė“.
Bet visada įdomiausia yra virtuvė 🙂 Kadangi ankstesnių statybų metu šioje teritorijoje buvo laikoma sunkioji technika, dirvožemis, kuriame reikėjo sodinti želdinius, prilygo asfaltui. „Stebulės“ atstovė, koordinavusi įrengimo darbus, pasakojo, kad kiekvienam sodinamam medžiui ar krūmui duobę reikėjo gręžti, gerinti augavietės dirvožemį. Dėl smarkiai vėjuotos ir saulėtos vietos pasodinti augalai buvo gausiai mulčiuojami ir intensyviai laistomi. Kita vertus, ši vieta turi vieną miesto želdiniams labai svarbų pranašumą – augavietė nėra veikiama gatvių barstymo druskų. Po prieš tai aplankytų želdinių miesto gatvėse šis kontrastas buvo ypač juntamas. Nepaisant nedėkingo dirvožemio ir mikroklimato sąlygų, čia želdiniai turi perspektyvą užaugti ir būti gyvybingi.
Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad visoje viešojoje erdvėje pasodinti 282 medžiai ir beveik 1000 krūmų. Miškelio zonai pasirinkti jauni vietinių rūšių medžiai – beržai, juodalksniai, guobos, klevai, šermukšniai ir ievos. Tankiu želdinimu, kaip nurodo savivaldybė, siekiama sudaryti natūralaus miško augavietei būdingas sąlygas ir formuoti jai būdingą ekosistemą.
Būtent ši miškelio zona ir tapo viena daugiausia profesinių diskusijų sukėlusių mūsų išvykos vietų.
Kodėl medžiai sodinami taip tankiai? Ar tikimasi, kad visi jie šioje vietoje augs ir po kelių dešimtmečių? Kas vyksta medžiams pradėjus konkuruoti dėl šviesos, vandens ir erdvės? Ar tokie želdynai ateityje turi būti retinami, ar dalies augalų iškritimas yra natūrali jų raidos dalis? Ir kiek toks želdinimo būdas kainuoja – ne tik jį įrengiant, bet ir prižiūrint ilgą laiką?
Apie tankaus sodinimo principus, ieškant atsakymų į iškilusius klausimus – kitoje LŽDAAA publikacijoje.
