Praėjusį penktadienį, liepos 24 dieną, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos nariai susirinko į profesinę išvyką Vilniuje. Jos tikslas – aplankyti kolegų įrengtus ir prižiūrimus objektus, susipažinti su taikomais sprendimais, aptarti iššūkius bei pasidalinti praktine patirtimi.
Pirmasis apsilankymas vyko ilgametę miesto želdinių priežiūros patirtį turinčioje įmonėje „Stebulė“. Įmonės specialistai aprodė gamybines patalpas, naudojamą techniką ir pristatė kasdienę miesto želdinių priežiūros praktiką.
Susitikimo metu buvo kalbėta apie žiemą naudojamos druskos poveikiui augalams. Įmonė dirvožemio druskingumą vertina specialiais matuokliais ir kaupia duomenis apie vietas, kuriose druskų koncentracija tampa kritinė. Šie matavimai leidžia objektyviai nustatyti, kada augalų nykimą lemia ne netinkama priežiūra, o nepalankios augimo sąlygos.
Ypač sudėtinga situacija ten, kur gruntas yra stipriai suslėgtas – skiriamosiose eismo juostose, siauruose želdynuose tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvių, ankštuose pomedžiuose. Tokiose vietose vanduo negali laisvai įsigerti į gruntą, todėl nei laistymas, nei lietus druskų neišplauna. Jos toliau kaupiasi dirvožemyje ir ilgainiui tampa pagrindine augalų nykimo priežastimi. Net gana atsparūs augalai, tokie kaip šermukšnialapė lanksvūnė, kuria apsodintos skiriamosios gatvių – šaligatvių juostos Konstitucijos prospekte, ilgainiui nebeatlaiko nuolatinio druskų poveikio.
Diskusijos metu ne kartą buvo pabrėžta, kad miesto želdinių būklė nėra vien rangovų atsakomybė. Rangovai vykdo sutartinius įsipareigojimus ir gali prisiimti tik tokią atsakomybę, kokią jiems nustato užsakovas techninėse specifikacijose ir priežiūros sutartyse. Jie gali teikti rekomendacijas, atlikti matavimus, siūlyti sprendimus, tačiau strateginius sprendimus dėl miesto želdinių priežiūros priima savivaldybė.
Šiuo metu žiemos priežiūros prioritetas – užtikrinti saugų eismą ir pėsčiųjų judėjimą. Todėl gatvėse ir šaligatviuose vis dar plačiai naudojama techninė druska. Specialistai pripažįsta, kad tai veiksminga priemonė saugumui užtikrinti, tačiau kartu ji daro didelę žalą miesto želdiniams. Šios žalos pasekmės dažniausiai nėra matomos iš karto. Medžiai ne vienerius metus gali kaupia patiriamą stresą, kol pasiekiamas kritinis lūžio taškas. Tuomet pradeda mažėti jų gyvybingumas, želdiniai džiūsta ir nyksta. Visuomenei dažnai atrodo, kad augalai sunyko staiga, nors iš tiesų tai yra ilgalaikio neigiamo poveikio pasekmė.
Todėl kuo skubiau reikia iškoti pusiausvyros tarp žmonių saugumo ir miesto žaliosios infrastruktūros išsaugojimo. Tai galėtų būti atsakingesnis druskos naudojimas, didesnės investicijos į mažagabaritę šaligatvių priežiūros techniką, tikslesnis žiemos priežiūros planavimas, didesnis dėmesys darbuotojų kompetencijoms bei platesnis druskai alternatyvių sprendimų taikymas.
Ne mažiau svarbus ir visuomenės vaidmuo. Žiemos metu kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie saugesnės aplinkos ne tik tikėdamasis visiškai sausų šaligatvių, bet ir pasirinkdamas oro sąlygoms tinkamą avalynę, naudodamas neslystančius antbačius bei įvertindamas, ar kiekviena kelionė yra būtina.
Ši diskusija priminė svarbią tiesą – miesto želdiniai nėra tik dekoratyvinis elementas. Jie mažina oro taršą, vėsina miestą karščio metu, sugeria lietaus vandenį, slopina triukšmą, didina biologinę įvairovę ir daro reikšmingą teigiamą poveikį žmonių fizinei bei psichologinei sveikatai. Todėl sprendimai, priimami šiandien organizuojant miesto priežiūrą, turės įtakos ne tik dabartiniam patogumui, bet ir miesto gyvenimo kokybei ateinančiais dešimtmečiais.
