Dalintis patirtimi ir žiniomis – viena didžiausių mūsų asociacijos vertybių. Šiuolaikinių technologijų dėka, po dienos darbų galime susitikti ir bendrauti būdami skirtinguose Lietuvos miestuose.
Praėjusį mėnesį vykusiame seminare – diskusijoje UAB „Maidina“ vadovas Andrejus Klunduk pristatė svarbų ir dažnai nepakankamai įvertintą laistymo sistemų projektavimo etapą – vandens, kuris bus naudojamas laistymui, kokybę. Praktika rodo, kad būtent netinkamas vanduo dažnai tampa laistymo sistemų gedimo priežastimi.
Seminare paminėti skirtingi vandens šaltiniai įprastai turi atitinkamas savybes:
- Gręžinio vanduo skirtingose vietovėse gali labai skirtis savo sudėtimi. Dažnai jis pasižymi didesniu šarmingumu, padidintu geležies, mangano ar kalkių kiekiu. Toks vanduo gali ne tik trumpinti laistymo sistemos tarnavimo laiką, bet ir neigiamai veikti augalus. Pavyzdžiui, rūgščią dirvą mėgstantys augalai – rododendrai, azalijos, šilauogės, viržiai ir hortenzijos – ilgainiui gali pradėti skursti, nes šarminis vanduo mažina kai kurių maisto medžiagų pasisavinimą.
- Lietaus vanduo turi palankesnį pH (apie 6,5–6,8), todėl yra vienas tinkamiausių vandens šaltinių lašeliniam laistymui. Tačiau svarbu įvertinti, nuo kokių paviršių jis surenkamas. Vanduo nuo bituminių ar cheminėmis medžiagomis impregnuotų stogų gali būti užterštas įvairiais junginiais, todėl jo nerekomenduojama naudoti daržo laistymui. Toks vanduo gali būti tinkamas tik dekoratyviniams želdiniams, vejai.
- Tvenkinių vanduo dažnai turi didesnį kiekį mechaninių priemaišų, organinių medžiagų ir dumblių.
- Miesto vandentiekio vanduo paprastai yra vienas patikimiausių vandens šaltinių laistymo sistemoms, nes jo kokybė yra nuolat kontroliuojama ir gana stabili.
- Seminare aptartas ir „pilkasis” vanduo – išvalytos buitinės nuotekos. Toks vanduo gali būti naudojamas tik dekoratyvinių želdinių, medžių ir gyvatvorių laistymui.
Pastaruoju metu želdynuose, medelynuose ir žaliųjų stogų įrenginiuose vis dažniau naudojamos požeminės lašelinės laistymo sistemos, kurios yra įrengiamos grunte – augalų šaknų zonoje. Todėl užsikimšus sistemos vamzdeliui (kapiliarui), gali tekti išardyti ir iš naujo įrengti visą želdyną ar žaliąjį stogą! Štai kodėl dar prieš projektuojant laistymo sistemą, būtina įvertinti vandens kokybę atliekant cheminę analizę, ypač jei ketinama naudoti gręžinio, tvenkinio ar surinktą lietaus vandenį!
Tyrimo metu rekomenduojama įvertinti:
- vandens pH;
- bendrą mechaninių priemaišų kiekį;
- organinių ir neorganinių medžiagų koncentraciją;
- geležies (dvivalentės ir trivalentės) kiekį;
- mangano koncentraciją;
- kalkingumą ir vandens kietumą;
- kitus rodiklius, galinčius turėti įtakos filtravimo sistemų veikimui ir augalų augimui.
Gauti vandens tyrimų rezultatai padeda objektyviai įvertinti vandens kokybę ir sudėtį dar prieš pasirašant laistymo sistemos įrengimo sutartį. Tai leidžia parinkti tinkamiausią filtravimo ir laistymo įrangą, sumažinti sistemos gedimų riziką ir užtikrinti palankias augalų augimo sąlygas!
