Humusingas dirvožemis, kuriame veši augmenija, susidarė per daugelį tūkstančių metų. Jo dėka auginame maistą, pašarus bei išteklius pramonei. Dirvoje ne valomas vanduo, reguliuojamas jo kiekis, vyksta maistinių medžiagų cirkuliacija, užtikrinma biologinė įvairovė. Tai ir pasaulinis anglies sugėrėjas, kuris atlieka svarbų vaidmenį klimato kaitos procesuose.
Po agrarinės revoliucijos, pažabojus industrines technologijas, masiškai pradėjus naudoti mineralines trąšas bei kitus cheminius produktus, dirvožemis tapo vis labiau alinamas. Dirvožemio erozija – natūralus reiškinys, tačiau žmogaus veikla ją spartina 10-40 kartų. Suaktyvėjo planetos dykumėjimo procesas, kurį įtakojo intensyvi žemdirbystė, gyvulininkystė, beatodairiškas miškų kirtimas. Jungtinių tautų organizacijos duomenimis ūkininkavimui tinkamo dirvožemio mūsų Žemėje liko tik 60 -iai metų.
Lietuvoje šiuo metu natūralios pievos ir ganyklos užima tik apie 5,5 proc. šalies ploto. Per pastaruosius šešerius metus jų sumažėjo nuo 746 tūkst. ha iki 560 tūkst. ha.
Gamtiniu požiūriu pievų ekosistemos yra vienos turtingiausių pasaulyje. Tai biologinės apsaugos buveinės nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims, atliekančios oro kokybės gerinimo ir anglies kaupimo, šiltnamio dujų sugėrimo, erozijos mažinimo, mikroklimato ir drėgmės režimo palaikymo, vandens apytakos reguliavimo, tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimo, rekreacijos funkcijas.
Skatinant tvaresnį gamtos išteklių valdymą, biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimą, ES patvirtinti Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartai, kuriuose vienas iš prioritetų – daugiamečių pievų apsauga.