Liepos 13 d. Europos Parlamente priimtas biologinės įvairovės įstatymo projektas – Gamtos atkūrimo reglamentas, kuriuo siekiama atitaisyti dėl žmogaus ūkinės veiklos Europos gamtai padarytą žalą – atkurti ekosistemas miškų ir žemės ūkio paskirties žemėse, vandens telkiniuose bei urbanizuotose teritorijose.
Per pastaruosius 30 m. tai pirmas primtas įstatymas išskirtinai susijęs su aplinkosauga Europos Sąjungoje.
Kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus iki 2050 metų su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 metų, taip pat nustatyti teisiškai privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus.
Pagal bendrąjį tikslą iki 2030 metų turės būti atkurta bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 metų – visos ekosistemos. Prioritetas skiriamas didžiausią anglies dioksido absorbavimo potencialą turinčioms ekosistemoms.
Reglamente iškelti siekiai apima šias pagrindines kryptis:
- Pakankamas saugomų teritorijų tinklas. Iki 2030 m. bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų turi būti saugomos, juose taikoma gamtos apsaugos politika turi užtikrinti esamų vertybių išlikimą. Šiuo metu 17,64 % Lietuvos teritorijos įtraukta į saugomų teritorijų tinklą.
- ES svarbos natūralių buveinių apsauga ir atkūrimas. Reglamentas griežčiau įpareigoja ES nares užtikrinti ESteisės aktais jau saugomų šlapžemių, miškų, pievų, upių ir ežerų, viržynų ir krūmynų bei kitų natūralių buveinių apsaugą ir atkūrimą. Lietuvoje tik 12 proc. ES svarbos buveinių ir tik 36 proc. ES svarbos rūšių būklė yra gera.
- Vabzdžiai apdulkintojai. Iki 2030 m. turi būti sustabdytas apdulkintojų populiacijų mažėjimas ir pereita prie apdulkintojų populiacijos didėjimo. Apdulkintojų populiacijų gausos duomenys turi būti reguliariai renkami, vadovaujantis nustatytais metodais. Lietuvoje apdulkintojų populiacijos indeksas iki šiol nevertinamas.
- Miško ekosistemos. Miškuose turi gausėti stovinčios ir gulinčios negyvos medienos, nevienodo amžiaus medžių, miškai turi jungtis tarpusavyje, turi didėti įprastų paukščių gausa ir miškų pajėgumas kaupti anglį. Lietuvoje vis dar vykdoma intensyvi ūkinė miškininkystė, dėl kurios negyvos medienos miškuose stinga, miškų įprastų paukščių indeksas neskaičiuojamas, miškų kaupiamos anglies kiekis mažta.
- Miestų ekosistemos. Žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 metų neturės sumažėti, o iki 2050 metų padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turės siekti bent 10 pro
- Žemės ūkio ekosistemos. Turi didėlti pievų drugių ir kaimiškų vietovių įprastų paukščių indeksai, organinės anglies atsargos dirvoje, žemės ūkio žemėje turi daugėti didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų. Šiuo metu pievų drugių indeksas Lietuvoje neskaičiuojamas, o kaimiško kraštovaizdžiuo paukščių indeksas per 20 metų sumažėjo per pusę.
- Jūrų ekosistemos. Turi būti atkurtos jūrų buveinės ir jūros augmenijos bei gyvūnijos gausa.
- Upių ekosistemos. Upių tėkmė turi būti išlaisvinta nuo dalies užtvankų.
2022 m. birželį Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl ES Gamtos atkūrimo įstatymo, kuris yra pagrindinė Europos žaliojo susitarimo dalis. Šių pasiūlymų pagrindu EP vyks tolimesnės derybos po kurių iki metų galo įstatymą planuojama patvirtinti.